Šio aerodinamikos komponento atsiradimo istorija, keli techniniai faktai.

Tik keletas autosporto įžymybių, yra pavadinę išradimus savo vardu. Colin Chapman, vienas žinomiausių išradėjų, savo vardu tėra pavadinęs tik “Chapman strut”, ir tai, ko gero, nėra pats geriausias jo išradimas. Jei domitės aerodinamika autosporte, tikriausiai žinosite ir kas per įtaisas yra „Gurney Flap“, kurio pavadinimas kilęs nuo išradėjo pavardės. Tai – aerodinaminis įtaisas pavadintas išradėjo Daniel Sexton Gurney (žinomo kaip Dan Gurney) vardu, kuris paplito daug labiau nei Chapman’o sąlyginai nereikšmingas išradimas galinei važiuoklei.

Jeigu domitės lėktuvų aerodinamika, tikriausiai žinosite ir kas yra sparno sklendė: vartomos plokštelės, esančios sparno gale, kurios gali būti nuleidžiamos padidinti keliamają jėgą, kada lėktuvas kyla arba leidžiasi. Ilgai trunkantis švilpimas, kuris girdimas kelias minutės prieš lėktuvo nusileidimą, atsiranda taip: dideli hidrauliškai veikiantys pagalbiniai paviršiai susidedantis iš plokštelių padidėja nuo užpakalinės sparno dalies ir užsilenkia žemyn, kaip užlenktas pirštas.

“Gurney Flap” – dažniausiai vadinamas paprasčiausiai “Gurney” arba JAV dar yra paplitęs “wickerbill” vardu. Paprastai aiškinant tai yra aliuminio kampainis prisuktas ar prikniedytas prie sparno krašto. Nors dažniausiai šis įtaisas skirtas “prispausti” automobilį ant kelio, tačiau dažnai “Gurney Flap” naudoja lėktuvuose ir net, pavyzdžiui, ant malūnsparnių stabilizatorių. Principas toks pat kaip ir gan sudėtingos sklendžių sistemos ant lėktuvo sparno, kuri didina keliamąją arba atskirais atvejais mažina keliamąją jėgą.

Kaip “atsirado” Gurney Flap? 1971 metais amerikiečių lenktynių komanda AAR testavo naują automobilį “USAC” Fenikse (JAV miestas), kuris buvo ruošiamas sezono pirmenybėms. Nors automobilis pergalei buvo per lėtas ir visi tai žinojo, tačiau trečiają, paskutinę testavimo dieną, komandos vairuotojas Bobby Unser komandos šeimininkui pasiūlė išbandyti Gurney sklendę. Galbūt jį įkvėpė Richie Ginther sėkmė eksperimentuojant su spoileriais ant Ferrari sportinių automobilių. B.Unser tikėjosi, kad mažas spoileris prikabintas ant sparno krašto gali padėti pagerinti rezultatus.

Per 45 minutes, pirmasis “Gurney Flap” buvo sukurtas ir sumontuotas ant sportinio automobilio galinio spoilerio, ir B.Unser išvažiavo bandymams. Per pirmų keletą ratų, pasidarė aišku, kad vidutinis apvažiuojamo rato laikas nei kiek nepagerėjo, todėl dauguma komandos techniku nusprendė, kad bandymas su spoileriu nesėkmingas.

Tačiau viskas buvo kiek kitaip. Po važiavimo, B.Unser pasikvietė D.Gurney ir paklausė: “Ar mes vieni, mūsų niekas nestebi ir negirdi?”. Tada, B.Unser paaiškino, kad vidutiniai apvažiuotų ratų laikai buvo blogi ne dėl to, kad Gurney sklendė nedavė jokios naudos ar efekto, netgi priešingai – efektas buvo toks didelis, kad automobilio galas buvo taip stipriai spaudžiamas prie lenktynių trasos, kad dėl didelės prispaudimo jėgos automobilio gale, žymiai sumažėjo priekinių ratų sukibimas su danga, kad ir įtakojo “nepagerėjusius” rezultatus. Viskas ko reikėjo, tai tik sugalvoti, kaip sukurti aerodinaminį balansą padidinant automobilio priekinės dalies prispaudimą prie kelio.

Per pirmąjį “Gurney Flap” panaudojimo sezoną, nei viena komandų nesuprato, ką Gurney padarė. Visiems, kas klausdavo, buvo atsakoma, kad tai įtaisas skirtas spoilerio sutvirtinimui. Tiksliai nesuvokdamos ką daro, kai kurios komandos sumontavo tokias pat sklendes, tik spoilerio apačioje, ko pasekoje rezultatas buvo sekantis: prarastas rato laikas ar dar blogiau. Galiausiai, visus apskriejo gandas, kad sklendė yra AAR slaptas ginklas ir visi pradėjo naudoti ją, nesvarbu suprato jos funkciją ar ne. Netrukus iš to pasišaipė ir žinomas “Tune to Win” apžvalgininkas ?arroll Smith: “beždžionė pamatė – beždžionė padarė”.

Tuo tarpu Gurney slaptai susitare su McDonnel Douglas, kad patestuos sklendę aerodinaminiam tunelyje. Matavimai parodė, kad “Gurney Flap” pakankamai žymiai įtakoja slėgį viršutiniame ir apatiniame spoilerio paviršiuose, padidindamas prispaudimą ir išlygindamas oro srautus spoilerio darbiniame paviršiuje. Gurney su McDonell Douglas pagalba netrukus užpatentavo išradimą, ir keletą metų po to, AAR komandos automobiliai didžiavosi užrašu “Pat Pend” ant galinių spoilerių.

Kaip ir daugumas tokių atvejų, šis išradimo užpatentavimas galiausiai virto į fiasko, kadangi išaiškėjo, kad toks išradimas jau buvo užpatentuotas išradėjo Edward F.Zaparka prieš daugiau nei pusšimtį metų, t.y. 1931 metais.

Kaip vėliau aiškinantis detales dėl Zaparka patento paaiškėjo, šis išradimas buvo užpatentuotas 1931 metų balandžio 3 dieną – lygiai dešimt dienų prieš gimstant Dan Gurney…

Septintame dešimtmetyje McDonnell Douglas aerodinamikos specialistas, mokslų daktaras Bob Liebeck, buvo pasamdytas į AAR komandą sportinių automobilių projektavimui. Pirmasis B. Liebeck darbas buvo ištirti hipotezę dėl Gurney Flap. Buvo manoma, kad Gurney Flap efektas yra rezultatas poros mažų oro sukūrių (sukūrinių verpetų), kurie atsirasdavo iškart už spoilerio briaunos. Įvairūs tyrimai buvo atlikti, kol buvo įrodyta tai, ir tik gan neseniai mokslininkai iš Southampton ir Glasgow universitetų, remiami „Penkske Cars“ panaudojo techniką, vadinama „Lazerine Doppler Anemometrija“ (LDA) kad išmatuotų vėjo srautų kryptis ir greičius visame Gurney spoilerio paviršiuje.

Praėjus jau virš trisdešimt metų, mistiškai atrastas, Gurney Flap vis dar yra plačiai paplites ir naudojamas automobilių sporte kaip nebrangus ir efektyvus aerodinaminis pagerinimas. Sumontavimas ar nuėmimas, svorio keitimas, yra greitas ir paprastas dalykas, įtakojantis teisingą automobilio sureguliavimą. Klaidinančiai nereikšmingai atrodantis, šis įtaisas padėjo laimėti nesuskaičiuojamą galybę lenktynių iš metų į metus.